Marijampolės ,,Žiburėlio“ mokykla-daugiafunkcis centras kartu su projekto partneriais: Marijampolės vaikų lopšeliu-darželiu „Rūta“, Marijampolės sav. Patašinės universaliu daugiafunkciu centru, Marijampolės vaikų lopšeliu-darželiu „Nykštukas“, Marijampolės Mokolų mokykla-darželiu ir VšĮ „Lauko darželiu“ sėkmingai įgyvendino ES projekto „Potyriminio ugdymo turinio diegimas Marijampolės regiono ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse ugdymo įstaigose“. Marijampolės ,,Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro grupės vis pasipildo naujomis priemonėmis, kurios reikalingos metodikos diegimui ir testavimui: žiūronais, naujais vabzdžių nameliais, įvairiais vabzdžių rinkiniais, skirtais pažinimui, lyginimui, matavimui, skaičiavimui, mikroskopais ir t.t. Vykdant projektą priešmokyklinio ugdymo mokytoja Birutė Kubeldzienė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Kristina Želvienė sukūrė patirtinio ugdymo metodiką ,,Smulkiųjų gyvūnų laboratorija. Vėliau diegiant ugdymo metodiką, jos testavimą, pasirengimą mokymams prisijungė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Vitalija Butrimienė. Grupėse vaikai ne tik stebėjo gyvalazdžių, sraigių, sliekų gyvenimą, bet juos maitino, girdė vandeniu, atliko tyrimus, eksperimentus, taip pat padedant suaugusiems prižiūrėjo terariumus: juos valė, plovė girdyklas ir t.t. Stebėdami gyvūnus vaikai juos lietė, stebėjo per padidinamąjį stiklą, žiūronus, mikroskopą, matavo jų ilgį, skaičiavo kojas, apibūdino jų spalvą. Stebėdami suprato, koks maistas labiausiai patinka vienam ar kitam gyvūnui. Per asmeninę patirtį mažieji stengėsi pažinti gamtinę aplinką naujais aspektais, eksperimentuodami, atlikdami tyrimus, darydami išvadas pagal savo gebėjimus ir galimybės. Prižiūrint ir stebint gyvius lavėjo vaikų pastabumas, formavosi įprotis kasdien jais rūpintis, ugdėsi atsakomybės jausmas, darbštumas. Eksperimentuojant ir pasitelkiant fantaziją, akmenukai, gamtinė medžiaga, medžio šakelės pavirto gyvalazdėmis, sraigėmis, bitėmis, drugeliais, boružėlėmis. Vaikai žaidė žaidimus, dėliojo vabaliukus iš gamtinės medžiagos, juos lygino, matavo ne tik gyvus, bet ir pačių sukurtus, aiškinosi, kuris ilgesnis, trumpesnis, eksperimentavo, darė išvadas. Lavėjo smulkioji ir stambioji motorika. Vaikai įtvirtino šliaužimo įgūdžius, lavino orientaciją, pastabumą, buvo suteikta daug teigiamų emocijų. Savo patirtus įspūdžius perteikė meninėje veikloje. Vabaliukus vaikai piešė, lipdė, aplikavo. Žaidė su įvairiais vabaliukų komplektais, juos skaičiavo, lygino, grupavo, įsiminė jų pavadinimus, sužinojo, kurie vabaliukai šliaužia, ropoja, skraido. Stebėdamas vabaliukus, kiekvienas vaikas turėjo galimybę pasirinkti tai kas jam labiausia įdomu, kas skatina jį būti aktyviu: tyrinėjant, eksperimentuojant, išbandant. Ugdytiniai suvokia, kaip svarbu mums prisimti atsakomybę, suteikiant panašias sąlygas, kaip jie gyveno laisvėje, gamtoje. Per savo ir kito asmeninę patirtį, rūpindamiesi vabalėliais, vaikai prisiima atsakomybę už kito egzistavimą, lavina vaizduotę bei kūrybiškumą, ugdo loginį mąstymą ir išmoksta tausoti gamtą. Sausio mėnesį ,,Voveriukų“ grupės vaikučiai atsisveikino su grupėje augintais drugeliais. Vaikai sužinojo, kad viskas turi savo pradžią bei pabaigą, taip pat ir drugelio gyvenimo ciklas. Vaikai dalinosi savo įspūdžiais, išgyvenimais, kas jiems labiausiai įsiminė, patiko auginant drugelius, ką naujo sužinojo, suprato. Įsigytų padidinimo stiklų, mikroskopo pagalba vaikai turėjo galimybę atidžiai apžiūrėti sudžiovintas drugelių lėliukes bei pačius drugelius. Žiemos metu, kai visa gamta miega, daug dėmesio skyrėme informacijos ieškojimui, apie vabzdžių žiemojimą. Išmaniųjų grindų dėka, vaikai galėjo stebėti, kokios sąlygos reikalingos vabzdžiams šaltuoju metų laiku, pastebėjimus išsakyti savo mintimis, diskutuoti, dalintis savo jau turimais potyriais ir žiniomis. Vaikai, pagal savo įsivaizdavimą ir matytus vaizdus, iš džiovintų lapų ir įvairių šakelių gamino vabzdžių žiemojimo vietas/namelius. Atšilus orams žaidimų aikštelėse, pievelėje ant takelių, vabzdžių nameliuose, vaikai stebi atbundančius vabaliukus, drugelius, bites, sliekus. Vaikai diskutuoja, eksperimentuoja, savarankiškai daro išvadas, mokosi dirbti komandoje. Savo pastebėjimus žymi stebėjimo lapuose (skaičiuoja pastebėtus vabaliukus, įvardina ir pažymi jų spalvas, formas, dydį it t.t). Siekiant privilioti į darželio kiemą daugiau vabzdžių, bei puoselėjant aplinką, su vaikais pasėjome vasarinių gėlių. Stebėdami, kurie vabzdžiai atsibunda anksčiausiai, pastebėjome, kad šiai kategorijai priklauso boružės. Vaikams šis vabzdys yra gerai žinomas ir lengvai atpažįstamas gamtoje. Todėl gilinomės į šio vabzdžio gyvenimo ypatumus. Ugdytiniams buvo įdomu sužinoti, kad boružėlės yra ne vien gražios, bet ir naudingos, nes ėda įvairius augalų kenkėjus. Gaminome boružėles iš akmenukų, jas skaičiavome, vaidinome vaikų sugalvotas trumpas pasakas, kurios lavino vaikų vaizduotę ir kalbą, stiprino pasitikėjimą savimi. Pastebėjome, kad užsiėmimai natūralioje aplinkoje, padėjo vaikams nugalėti įvairias baimes, atsirado didesnis susidomėjimas įvairiais gyvūnais. Kai kurie vaikai pradžioje stebėjo tik savo draugus, kurie nebijojo gyvūnėlių, po to į veiklas palaipsniui įsitraukė ir kiti vaikai. Nebijodami paimti į rankas slieko, sraigės, gyvalazdės ar kito gyvūnėlio, jį apžiūrinėti, liesti, stebėti. Šie užsiėmimai padėjo vaikams tarpusavyje labiau bendrauti, klausinėti vienas kito, laikytis taisyklių, padėti vienas kitam atlikti užduotėles, mokėsi iš savo ir draugų patirties. Atsiskleidė bendrystės, pagarbos viskam kas gyva, draugiškumo jausmai skatinantys vaikus daugiau kalbėtis, tuo pačiu lavėjo kalba, socialiniai įgūdžiai.
